Visos knygos

Tai mokiniams skirtas linksmų tradicinių lietuviškų keiksnojimų rinkinys. Į pirmą tokios pobūdžio leidinį sudėta daugiau kaip pusė šimto senųjų prakeiksmų iškraipymų, nepiktų linkėjimų, šmaikščių atsikirtimų, blogo elgesio, būdo pajuokimų, nustebimo šūksnių. Keiksnojimais tarsi linkima negerų dalykų, o iš tiesų juokaujama, reiškiamas nusistebėjimas ar net susižavėjimas: „Kad tave šunys užmirštų, kur buvai dingęs?“, „Eik tu balų degint, kaip aš galėjau pamiršti“.

Koncentruotų leidinių apie kalbos kultūrą ilgą laiką trūko, nors poreikis buvo visada. Žymus kalbininkas, lituanistas, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas A. Pupkis parengė studiją, kurios informacijos nepakankamumu tikrai neapkaltinsi. Knygos vertę dar padidina ir po kiekvieno skyriaus pateiktos išvados bei sąvokų ir asmenvardžių rodyklė pabaigoje.

Pasaulyje yra per 3000 kalbų, kurios pagal kilmę grupuojamos į daugelį giminiškų kalbų šeimų. Kierkviena šeima apima iš vienos kalbos, vadinamos prokalbe, kilusias ir dėl skirtingos raidos nutolusias kalbas. Didžiausia iš šeimų - indoeuropiečių kalbos. Indoeuropiečių kalbų šeimą sudaro keliolika jos šakų, iš kurių dabar didžiausia yra indoiranėnų kalbos. Baltų kalbų šeima tuo tarpu yra viena iš mažiausių: lietuviškai ir latviškai kalba tik apie 5 milijonai žmonių.

Audingos Peluritytės knygos centre - šeštojo dešimtmečio kartos svarbiausi kūrėjai: Kornelijus Platelis, Nijolė Miliauskaitė, Donaldas Kajokas ir Gražina Cieškaitė. Tai kūrėjai, atnaujinę lietuvių poezijos idėjų bei stilistikos palikimą. Knygos tema yra itin aktuali: nė apie vieną šių kūrėjų, kurių kiekvienas vertas monografijos, iki šiol nepaskelbta jokių rimtesnių studijų; autorė yra viena kūrybingiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros interpretatorių, pasižyminti ypatingomis filosofavimo galiomis.